Prototipų teorija ir semantika

Abstract

Kalbos mokėjimas reiškia žinojimą, kaip sukurti ir suprasti sakinius, perteikiančius tam tikrą reikš-mę. Tam, kad kalba atliktų savo komunikacinę funkciją, žodžiai ar sakiniai (gali būti ir tekstas) turi perduoti tam tikrą žinią (pranešimą). Bendrąja prasme toks žodžių, sakinių ar teksto dalių pranešimas, arba turinys vadi-namas reikšme. Mokslas, tiriantis reikšmę arba reikšmės kitimus yra vadinamas semantika ir tiria morfemų, žodžių, žodžių junginių (frazių), sakinių ir diskurso reikšmę, kuri pastaruoju metu suvokiama per kalbos ir mąs-tymo ryšį. Žodžio reikšmės tyrimas priklauso nuo požiūrio į reikšmę. Lietuvoje ilgą laiką vyravo struktūrinis požiūris į reikšmę, kada analizuojami sintagminiai ir paradigminiai žodžių tarpusavio santykiai ir jais per-teikiama reikšmė, tačiau pastaruoju metu pereinama prie kognityvinio požiūrio į reikšmę, kada žodžio reikšmė tiriama per kalbos ir mąstymo ryšį. Tačiau struktūrinis ir kognityvinis požiūriai į reikšmę yra retai siejami ir derinami vienas su kitu, todėl šiame straipsnyje ir siekiama aptarti struktūrinio ir kognityvinio požiūrių sąsajas, pasitelkiant prototipų teoriją. Siekiant aprašyti prototipų teorijos ir semantikos sąsajas straipsnyje pateikiama semantikos moksle taikoma reikšmės samprata. Kognityvinis požiūris į reikšmę atskleidžiamas per prototipų teoriją, todėl straipsnyje apžvelgiama prototipų teorijos ištakos, aptariami esminiai prototipų teorijos bruožai ir atskleidžiama, kaip prototipų teorija gali papildyti reikšmės tyrimus ir pateikti platesnį reikšmės vaizdą.