Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos

Abstract

Iki šiol morfologinėmis samplaikomis (toliau MS) laikyti dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ar (ir) ne-kaitomų kalbos dalių sudaryti sustabarėję junginiai, turintys bendrą reikšmę ir atliekantys vienos (dažniausiai nekaitomos) kalbos dalies funkciją. Kadangi lietuvių kalboje tą pačią funkciją atliekantys žodžiai (pvz., kažin kur – kažkur, vieną kartą – vienąkart) dėl rašybos taisyklių rašomi skirtingai, nuspręsta, kad reikėtų išplėsti MS sąvoką ir MS vadinti ne tik kelių žodžių kombinacijas, bet ir kelių žodžių sąaugas. Nustatyta, kad nemažą MS dalį sudaro šiame straipsnyje aprašytos, iš morfologiškai anotuoto „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ išrink-tos suaugtinės dalelytės, prieveiksmiai, jungtukai, prielinksniai, ištiktukai ir įvardžiai. Skiriami du MS tipai: 1) MS, sudarytos iš kelių žodžių, jas siūloma vadinti sudėtiniais žodžiais; 2) MS, kurios yra kelių žodžių sąaugos, jas siūloma vadinti suaugtiniais žodžiais. Lietuvių kalbotyros darbuose nekaitomos kalbos dalys ir iš jų sudarytos keliažodės kombinacijos aprašomos nenuosekliai vartojant terminus samplaiki-nis, sudėtinis, sudurtinis, suaugtinis žodis; taip pat nevienodai suprantami ir terminai žodžių junginys, konstruk-cija. Apie terminų įvairovę ir nenuoseklią vartoseną rašoma trečioje straipsnio dalyje. Antroje straipsnio dalyje pateiktos iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ išrinktos suaugtinės samplaikos, paaiškinta jų struktūra. Reikšminiai žodžiai: