Relevancijos teorija ir diskurso jungtukų bei jungiamųjų žodžių pragmatika

Abstract

Jungtukai ir jungiamieji žodžiai labai dažni kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (VDU) duomenimis, daugelis jų patenka į šimto dažniausių lietuvių kalbos žodžių sąrašą (pats dažniausias lietuvių kalbos žodis – ir). Straipsnyje analizuojami diskurso jungtukai ir jungiamieji žodžiai, kurie pagal sintaksinę semantinę klasifikaciją laikomi sujungiamaisiais. Kadangi diskurso jungtukai ir jungiamieji žodžiai nustato diskurso prasminius ryšius ir interpretuojami atsižvelgiant į prieš tai esantį kontekstą, tai siekiama nustatyti, kokias pragmatines funkcijas jie atlieka, kiek tam įtakos turi jų pačių semantika. Straipsnyje plačiau analizuojamos diskurso jungtukų ir jungiamųjų žodžių pragmatinės funkcijos ir nustatoma pasakymų relevancija. Pagal relevancijos teoriją, diskurso lygmens jungtukai atlieka šias funkcijas: kontekstinės implikacijos funkciją, kontekstinę sustiprinimo funkciją, kontekstinę paneigimo funkciją. Pasakymas relevantiškas, kai išvedamos būtent tokios kontekstinės implikacijos. Straipsnyje apžvelgiami teoriniai relevancijos sampratos aspektai, aiškinamos pagrindinės sąvokos.