Opozicijos ir jneutralizacija gramatinikategorijparadigmose

Abstract

Gramatinę kategoriją sudaro tam tikras (morfologinių ar sintaksinių) formų kiekis. Jų turi būti ne mažiau kaip dvi. Paradigma yra kategoriją sudarančių formų visuma, besiremianti bendra (invarinatine) reikšme, kurios pamatu kategorijos formos skiriasi ne tik viena nuo kitos, bet ir iš visumos. Kategorijų esti dvinarių, trinarių ir daugianarių. Dvinarėje kategorijoje yra viena opozicija, o trinarėse ir daugianarėse gali jų būti po keletą. Daugianarėje kategorijoje (pavyzdžiui, linksnio) gali būti narių, labai silpnai susijusių su kitais nariais ir lengvai pereinančių net į kitas paradigmas ar net kalbos dalis (plg. linksnių prieveiksmėjimą). Tam tikromis aplinkybėmis opozicijos neutralizuojamos, priešpriešiniai nariai supanašėja, virsta sinonimais, o kartais vienas iš jų ir visiškai pasitraukia iš vartosenos. Taip yra išnykęs daugelio Europos kalbų šauksmininkas. Šiame straipsnyje, pasinaudojant opozicinės paradigmą sudarančių narių analizės taisyklėmis, paaiškinama: 1) kodėl visose kalbose tik trečiasis veiksmažodžio asmuo vartojamas ne tik asmeninėse, bet ir beasmenėse konstrukcijose; 2) kaip lietuvių kalbos šauksmininkas pridera linksnio kategorijos paradigmai; 3) įrodoma, kad vadinamoji bevardė būdvardžių ir dalyvių giminė yra tik istorinė liekana, kuri dabartinėje lietuvių kalboje perkoduota ir nepriklauso giminės kategorijos paradigmai; 4) išryškinamos rūšies opozicijos neutralizacijos priežastys ir parodoma, kaip dėl jos derinamosios neveikiamosios rūšies formos virsta būdvardžiais, o nederinamosios – įgyja veikiamosios rūšies reikšmę; 5) paaiškinama, kaip modifikaciniai žodžių darybos ryšiai ir atitinkamos konteksto priemonės sudaro gramatinės veikslo kategorijos pagrindą.