Sudaiktavardėjusios vokiečių kalbos bendraties vertimo į lietuvių, rusų ir italų kalbas galimybės

Abstract

Sudaiktavardėjusi bendratis būdinga ne tik vokiečių, bet ir italų kalboms. Ji geriausiai išlaiko kategorinę veiksmų pavadinimų reikšmę, nors semantiškai gali ir nutolti nuo tos veiksmažodžio bendraties, iš kurios ji padaryta. Vokiečių ir italų kalbose sudaiktavardėjusi bendratis pasižymi formaliomis daiktavardžių ypatybėmis, t. y. gali eiti kartu su artikeliu, įvardžiu, būdvardžiu ar daiktavardžio kilmininku išreikštu pažyminiu bei šalutiniu pažyminio sakiniu, be to, sakinyje eina daiktavardžiui būdinga sakinio dalimi. Nors lietuvių ir rusų kalbose artikelių nėra, egzistuoja kitos priemonės tam pačiam turiniui išreikšti. Remiantis F. Kafkos novelėmis „Metamorfoz÷“ bei „Pataisos darbų kolonijoje“ apžvelgiamos sudaiktavardėjusios bendraties vertimo į lietuvių, rusų bei italų kalbas galimybės. Daroma išvada, kad rusų ir italų kalbose, kuriose dominuoja analitinės formos, daiktavardis yra dažniausias sudaiktavardėjusios bendraties atitikmuo (atitinkamai 64% ir 62%), o veiksmažodinio tipo lietuvių kalboje – tai įvairios veiksmažodinės formos (asmenuojamosios formos, bendratis, kaip vardinė tarinio dalis ar nederinamasis pažyminys, pusdalyvis, padalyvis ir dalyvis) (44%).