Komunikacinė vaikų kompetencija: oficialiojo ir familiariojo registrų mandagumo žymekliai

Abstract

Straipsnyje aptariamos lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, kalbos ypatybės, koncentruojantis į vieną iš komunikacinės kompetencijos rodiklių – mandagumo normų įsisavinimą. Gilinamasi į vaikų gebėjimą pagal socialinę situaciją vartoti skirtingus registrus ir jiems būdingus mandagumo žymeklius: mandagumo frazes, kreipimosi į pašnekovą formas, prašymus. Straipsnio tikslas – ištirti lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, mandagumo žymeklių raišką
skirtingose socialinėse situacijose, aptarti vaikų gebėjimą vartoti skirtingo formalumo laipsnio registrus. Darbe keliama hipotezė, kad 3–4 metų amžiaus lietuvių vaikai jau yra sukaupę pakankamai komunikacinės kompetencijos vartoti įvairius mandagumo žymeklius ir skirtingus registrus.
Tyrimo medžiagą sudaro panašaus amžiaus vaikų pokalbių, įrašinėtų oficialias ir familiarias kalbines situacijas reprezentuojančių vaidmenų žaidimų metu, tekstynas (~ 30 000 žd.), kuriame užfiksuota 77 vaikų kalba. Pagrindinė tyrimo išvada patvirtina hipotezę. Priklausomai nuo žaidimo situacijos, tirtiems vaikams buvo būdinga vartoti oficialios / familiarios raiškos pasisveikinimus / atsisveikinimus ir kitas mandagumo frazes, oficialias / familiarias kreipimosi į pašnekovą formas. Pokalbių analizėje taip pat aptariamos stilistinės variacijos ypatybės ir vaikų polinkis į tiesioginę prašymų raišką tiek oficialiose, tiek familiariose kalbinėse situacijose.