Europos kalbų aplankas: patirtis ir tendencijos

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas Europos kalbų aplankas, jo sudarymo bei naudojimo esminiai principai. Europos kalbų aplankas (EKA) – naujovė Lietuvoje. Todėl tai yra savotiškas iššūkis tiek rengiantiems jį stu-dentams, tiek ir padedantiems tai daryti, konsultuojantiems šiais klausimais dėstytojams. Rengiant EKA-ą, labai svarbų vaidmenį vaidina besimokančiojo autonomijos suvokimas, refleksija, savęs vertinimas. Straipsnyje nag-rinėjamos šio aplanko rengimo teorinės prielaidos, patirtis, pateikiami tyrimo analizės duomenys. Straipsnyje analizuojama aktuali problema: ar studentai laiko Europos kalbų aplanką naudingu jiems įrankiu būsimoje kar-jeroje, ar jis padeda ugdyti užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją. Dėstytojams, ketinantiems imtis šios naujovės, reikia iš anksto tam pasirengti: surinkti informaciją, pasidomėti kitų patirtimi ir konsultuotis su tai jau dariusiais. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiamos teorinės prielaidos EKA-o rengimui, apibendrinama užsienio šalių mokslininkų patirtis. Antrojoje – pateikiami tyrimo rezultatai. Studentai buvo apklausti anketavimo būdu. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog respondentai suvokia užsienio kalbos kompetencijos svarbą jų asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Būtent tai ir kelia jų motyvaciją mokytis užsienio kalbos bei parengti EKA-ą, paro-dantį tos kalbos patirtį, mokėjimų, gebėjimų ir įgūdžių lygį. Studentai įvardino ir šio aplanko rengimo sunku-mus bei problemas. Tyrimas taip pat parodė, jog beveik pusei respondentų stigo iniciatyvos bei kūrybiškumo. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.