Pratarmė ir jos funkcija dvikalbių lietuviškų žodynų megastruktūroje

Abstract

Norint visapusiškai išanalizuoti tokį įvairialypį reiškinį kaip žodynas, į jį reikėtų žiūrėti kaip į sudėtingą visumą, turinčią ne vieną, o kelis struktūrinius lygmenis. Nors mokslininkai paprastai daugiausiai dėmesio skiria patiems žodyno straipsniams (mikrostruktūrai) ir jų išdėstymo principams korpuse (makrostruktūrai), negalima pamiršti ir bendrosios leidinio struktūros (megastruktūros). Šis straipsnis yra skiriamas vienam svarbiausių žodyno įvadinės dalies, o plačiąja prasme, jo megastruktūros, sandų – žodyno pratarmei. Ji žodyne atlieka specifines, tik jai būdingas pragmatines funkcijas – informacinę ir vertinamąją. Remiantis trylikoje vidutinės ir didelės apimties žodynų, pasirodžiusių Lietuvoje 1998–2006 metais, pateiktomis pratarmėmis, darbe aptariami jų informaciniai bei stilistiniai ypatumai, o taip pat siūlomos bendrosios rekomendacijos, kurios žodynų autoriams padėtų ateityje patobulinti šiuos „pristatomuosius― leidinio tekstus.