Intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo problemos Helenos Fielding Bridžitos Džouns dienoraščio vertime į lietuvių kalbą

Abstract

Šiame straipsnyje aptariamos intertekstualumo ir kultūrinės informacijos perteikimo verstiniame tekste problemos. Teksto ir kultūros sandūra aptariama remiantis R. Leppihalme teoriniu modeliu ir traktuojama kaip aliuzija, kuri analizuojama kaip intertekstualumo apraiška, siejama su papildomos reikšmės tekste sukūrimu. Į aliuziją susitelkiama ne tiek kaip į literatūrinį reiškinį tekste, kiek į sukuriamą vertimo problemą, kurios sprendimas siejamas su atitinkamomis vertimo strategijomis. Vertimo problemų ir strategijų požiūriu skiriamos dvi aliuzijų grupės: 1) aliuzijos, kurias sukuria tikriniai daiktavardžiai (TD), 2) aliuzijos, kurias sukuria teksto reikšminės frazės (RF), t. y. diskurso elementai, perkelti iš jau egzistuojančių tekstų. Pristatomos empiriniais tyrimais nustatytos vertimo strategijos ir pabrėžiama, kad jos atlieka apibūdinimo, o ne norminimo funkciją. Konkrečių strategijų taikymo atvejai ir jų įtaka aliuzijose esančiai kultūrinei informacijai perteikti iliustruojami pavyzdžiais, įrodančiais kultūrinės informacijos svarbą teksto signifikacijai suvokti.