Veiksmažodžio laiko kategorijos problema verčiant iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į ispanų kalbą. Būtųjų laikų semantika.

Abstract

Straipsnyje aptariama ispanų ir lietuvių kalbų būtųjų laikų semantika. Ispanų ir lietuvių kalbų sistemose yra panašūs būtieji laikai, bet jų semantika skiriasi. Vertėjas turi labai gerai išmanyti abiejų kalbų būtųjų laikų reikšmes, nes ispanų kalbos būtųjų laikų pasirinkimas yra daug griežtesnis. Ten, kur lietuviškai vartojamas būtasis kartinis laikas, ispaniškai vartojamas vienas arba kitas būtasis laikas, priklausomai nuo konteksto. Verčiant būtąjį kartinį laiką iš lietuvių kalbos į ispanų, reikia įsigilinti į kontekstą ir į pranešimo turinį. Lietuvių ir ispanų kalbų būtieji dažniniai laikai gali turėti veiksmo kartojimosi reikšmę, bet lietuvių kalboje veiksmo kartojimąsi dar galima reikšti ir būtuoju kartiniu (jo kartojimasis paprastai paaiškėja iš konteksto). Ispanų kalbos būtojo dažninio laiko reikšmės daug platesnės. Du sudėtiniai atliktiniai ispanų kalbos veiksmažodžio laikai kur kas dažniau vartojami nei lietuvių kalboje. Pastarojoje daug lengviau apsieinama be sudėtinių atliktinių laikų, nes būtojo kartinio laiko reikšmė iš dalies sutampa su sudėtinių atliktinių laikų perfektine reikšme. Lyginamosios gramatikos studijos ir vertimo praktika naudinga tiek vertėjams, tiek filologams, nes padeda įsigilinti į abiejų kalbų struktūras. Pateikti tekstai ir jų vertimas iš lietuvių kalbos į ispanų aiškiai rodo abiejų kalbų būtųjų laikų semantiką.