Lietuvikalbos beasmeniai sakiniai ir jatitikmenys anglkalboje

Abstract

Beasmeniai sakiniai (BS) ar beasmenės konstrukcijos (BK), jų statusas ir interpretacija vis dar kelia nemaža diskusijų lietuvių ir anglų gramatikos darbuose, nors jau esama vertingų tyrimų. Straipsnyje norima įsi terpti į tas teorines diskusijas, bandoma nustatyti, kas čia priklauso nuo lyginamųjų kalbų skirtingų tipų (lietuvių kalba aiški sintetinė fleksinė, o anglų kalba analitinė) ir kas sąlygojama mokslininkų bendrųjų pažiūrų į sakinį ar predikatinį dėmenį (plg.ang. clause), į sakinio predikatinį centrą, į veiksnio sampratą. Beasmeniais sakiniais laikomi predikatiniai dėmenys, kurie gali turėti tik formalųjį veiksnį (plg.ang. dummy subject) ar veiksnio projekciją, kuri skiria pvz., veiksmažodį lyja nuo sakinio Lyja. Anglų kalboje jie dažnai įvardijami tik kaip beasmenės konstrukcijos, o beasmeniams sakiniams artimi predikatiniai dėmenys įžvelgiami ir lūžio sakiniuose (plg.ang cleft clauses/ sentences). BS ar BK pagrindinis informacinis krūvis tenka tariniui ar predikatyvui. Svarbiausiais darbo uždaviniais laikoma: 1) nustatyti bendriausias lietuvių kalbos beasmenių sakinių struktūrines schemas; 2) išaiškinti, kaip jos modifikuojamos realizuojant tam tikrų semantinių grupių sakiniuose (predikatinio dėmens centre). Nustatoma, kokie anglų kalbos predikatiniai dėmenys atitinka konkrečių lietuvių kalbos semantinių grupių beasmenius sakinius. Dažnai svarbu atskleisti ne tik abiejų kalbų pagrindinių dėmenų kontrastus, bet ir lokacijos, ir eksperiencerio savitumus. Ribos tarp lietuvių kalbos asmeninių ir beasmenių sakinių bei tarp jų grupių nėra griežtos ir ne visada aiškios. Lietuvių kalbos įvairių semantinių grupių BS atitikmenys anglų kalboje gali turėti gana skirtingą struktūrą, kartais būdingą anglų kalbos beasmenėms konstrukcijoms, kartais asmeniniams sakiniams.