Kalbų konkurencijos atspindžiai Dieveniškių apylinkių kalbiniame kraštovaizdyje XX a. pr. – XXI a. pr.: antkapinių užrašų kiekybinis tyrimas

Abstract

XIX a. pab. – XX a. pr. vykusi intensyvi etnolingvistinė Pietryčių Lietuvos gyventojų kaita labiausiai paveikė rytinius lietuvių kalbos arealo paribius. Pasak kai kurių autorių, praradusios kontinuumą su pagrindiniu lietuvių kalbos masyvu, galutinai išnyko dauguma lietuvių kalbinių salų (Gaučas, 1993; Zinkevičius, 2008). Remiantis XIX a. pab. – XX a. pr. šaltiniais (Anonim, 1898; Rozwadowski, 1901) ir 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, per 130 metų lietuviškai kalbančiųjų skaičius paskutinėje iš salų – Dieveniškių krašte – sumažėjo daugiau nei 13 kartų (nuo 7 108 iki 512), ir apie 2021 m. lietuviakalbiai tesudarė tik 24  proc. vietos gyventojų.

Kiekybinis Dieveniškių antkapių užrašų (iš viso ištirta 4 367 antkapinių užrašų) tyrimas leido statistiškai įvertinti per pastarąjį šimtmetį vykusią lietuvių ir slavų kalbų sąveiką ir parodyti jos įtaką kalbinei kaitai.

Išanalizuoti duomenys rodo, kad tiriamoje vietovėje dominuoja užrašai lenkų kalba, kurie sudaro 69 proc. visų užrašų. Tačiau užrašų lietuvių kalba nuolat daugėjo: nuo mažiau nei 13 proc. iki 1940 m. iki daugiau nei 37 proc. per pastarąjį dešimtmetį.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Dieveniškių apylinkėse rašytinės lietuvių kalbos prestižas didėja. Šis procesas ypač sustiprėjo po 1990 m., atkūrus Lietuvos valstybę. Kultūrinę ir kalbinę gyventojų kaitą galimai lemia valstybinės kalbos statuso stiprėjimas regione.