Paprasta lietuvių kalba: pirmi žingsniai link automatinio administracinių tekstų paprastinimo

Abstract

Paprasta kalba (angl. plain language) – tai standartinės kalbos variantas, kuriuo siekiama atverti ekspertų rengiamą turinį kuo platesnei auditorijai, kad ši galėtų tekstuose lengvai rasti reikiamą informaciją, suprasti ją ir ja pasinaudoti (Adler 2012, Cheek 2010, Maaß 2020). Paprasta kalba, kuri Vakarų šalyse propaguojama jau nuo aštuntojo dešimtmečio, dažniausiai pateikiamas valstybinių institucijų rašytinis informacinis turinys, skirtas šalies gyventojams. Lietuvoje paprasta kalba yra nauja sąvoka, todėl šiame straipsnyje, be kita ko, pristatomi tyrimo metu išgryninti aspektai, sudarantys pagrindą paprastos lietuvių kalbos vystymui: tai paprastos lietuvių kalbos principai ir automatiniam administracinio stiliaus tekstų paprastinimui reikšmingi elementai.

Straipsnio įvade aptariama paprastos kalbos istorija ir teoriniai jos pagrindai, pagrindžiamas paprastos lietuvių kalbos poreikis. Tolesnėse dalyse aprašoma paprastos lietuvių kalbos taisyklių rengimo metodika, pagrįsta kitų kalbų paprastos kalbos principais ir lietuviškosiomis lengvai suprantamos kalbos gairėmis (Bružaitė, Daraškienė, Vilkaitė 2021) bei lygių aprašais (Bružaitė, Vilkaitė, Daraškienė 2022), galiausiai siūlomos ir pavyzdžiais iliustruojamos pagrindinės paprastos lietuvių kalbos taisyklės. Pastarosios buvo taikytos rengiant straipsnyje aprašytą lygiagretųjį originalių administracinio stiliaus tekstų ir paprastos lietuvių kalbos tekstyną, kuris numatytas naudoti automatinio administracinių tekstų paprastinimo tikslams mokant dirbtinio intelekto modelį. Straipsnis baigiamas kiekybine lygiagrečiojo tekstyno analize, nurodomos esminės tolesnių tyrimų perspektyvos.