Ar emigrantų kalba patiria atriciją?

  • Loreta Vilkienė Vilniaus universitetas

Abstract

Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimas, ar lietuvių, emigravusių ilgiau nei 5 metus, gimtoji kalba patiria atriciją. Analizuojamos 61 emigranto ir 61 neemigravusio asmens (kontrolinės grupės) C testo atliktys, kurios buvo surinktos vykdant projektą Emigrantų kalba: mokėjimas, vartojimas, nykimas (2015–2017 m.).  Abiejų grupių rezultatai palyginami taikant Stjudento t statistinį kriterijų ir atliekant klaidų analizę. C testo atlikčių analizė atskleidė, kad emigrantų ir kontrolinės grupės bendrieji rezultatai skiriasi – lengviau su testu susidoroja kontrolinė grupė, o, kaip rodo T testu atlikta duomenų analizė, skirtumas tarp emigrantų viso testo rezultatų statistiškai reikšmingas. Be to, statistiškai reikšmingi skirtumai ir tarp kiekvienos užduoties rezultatų. Kalbant apie klaidų pobūdį pasakytina, kad tiek gramatikos, tiek leksikos ar rašybos klaidų emigrantų grupė darė akivaizdžiai daugiau nei kontrolinė grupė. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad tiriamųjų grupė patiria gimtosios lietuvių kalbos atriciją.

Author Biography

Loreta Vilkienė, Vilniaus universitetas
VU Taikomosios kalbotyros instituto docentė.
Published
2019-06-03
Section
SOCIOLINGUISTICS