Studies about Languages

Media accessibility through audiovisual representation of culture-specific references in regard to their subtitled translation

Jurgita Motiejūnienė, Greta Danilavičienė — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

The audiovisual market has rapidly grown in recent decades, driven by innovative technologies and rising consumer demands, transforming the way we consume and interact with media content. Adapting audiovisual products for diverse audiences poses significant challenges for translators who have to navigate technical limitations, understand audience needs, and accurately translate culture-specific references (CSRs). These efforts are crucial for media accessibility, particularly for the D/deaf and hard-of-hearing audiences who rely on subtitles to comprehend audiovisual content. When subtitles successfully convey CSRs, viewer satisfaction increases, i.e., audiences are more likely to enjoy the content when they can fully grasp cultural nuances. This paper aims to evaluate translation of CSRs from English into Lithuanian in the subtitles of a popular culinary documentary. It also explores how subtitles contribute to media accessibility for the D/deaf and hard-of-hearing viewers, focusing on subtitle legibility and readability, particularly when on-screen text obscured subtitles and hinders comprehension. This paper focuses exclusively on the final subtitled product, excluding any discussion of translators’ working conditions or reception analysis with D/deaf individuals. The findings indicated that the categories of Proper names and Food and beverages were dominant, with direct translation and retention serving as the main translation strategies. Beyond translation of CSRs, the research highlighted the critical role of subtitle legibility and readability in enhancing media accessibility for all viewers, especially the D/deaf and hard-of-hearing audiences. While translation of CSRs can help effectively bridge cultural gaps, improvements is subtitling practices are necessary to enhance media accessibility.

Zur Übersetzung von Fachwörtern im Sprachenpaar Deutsch-Litauisch am Beispiel des Bildungswesens als Herausforderung in der Fachkommunikation

Eglė Alosevičienė, Adomas Taraskevičius — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

Im Hinblick auf die Diskussion um die Übersetzung von Fachbegriffen aus dem Deutschen ins Litauische sind die Kategorien der Fachkommunikation von besonderer Relevanz. Die Fachsprachen als Varietäten der Standardsprache bieten dem Übersetzer keine allzu großen Probleme. Die Übersetzung von Fachwörtern, Termini und Fachbegriffen ist dagegen nicht unproblematisch und bedarf einer besonderen Herangehensweise.

Fachbegriffe im Bereich Bildungswesen sind zwar von kodifizierten Termini einerseits und kulturspezifischen Realien andererseits abzugrenzen, bereiten bei der Urkundenübersetzung erhebliche Schwierigkeiten, die mittels bestimmter Verfahren bewältigt werden können. Wörtliche Übersetzung und die Lehnübersetzung als analoge Entsprechungen sind nur in einem gewissen Maße einsetzbar. Vielmehr dominieren Verfahren zur Schließung von wörtlichen und begrifflichen Lücken. Solche Verfahren sind meistens zielsprachenorientiert und werden bei der Übersetzung von fachspezifischen Begriffsformulierung, bei Berufsbezeichnungen und Abschlussbezeichnungen herangezogen. Diese Erkenntnisse korrespondieren zum Teil mit den Ergebnissen der stichprobenartigen Fragebogenerhebung, die vor allem terminologische und technologische Schwierigkeiten hervorhebt. Die Ergebnisse der Korpusanalyse haben gezeigt, dass Bezeichnungen von Studiengängen, Lehr- und Studienformen sich sowohl zielsprachlich-adaptierend als auch ausgangssprachlich-erhaltend übersetzen lassen und dass keine universellen Regeln angewendet werden können.

Im Bereich Bildungswesen gibt es hinsichtlich des Sprachenpaars Deutsch-Litauisch nur vereinzelte Forschungsarbeiten. Im litauischen Raum liegt eine kleine Anzahl erklärender Glossare vor. Daher wird im vorliegenden Beitrag ein Überblick über ein umfassendes Instrumentarium gegeben, das den Übersetzenden behilflich sein kann.

What is not clear is not French: Reflections on syntax clarity and right-peripheral subject pronoun duplication

Ruth de Oliveira — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

French is often celebrated for its clarity and precision – a legacy shaped by Cartesian rationalism and prescriptive language policies. However, the evolving forms of spoken French challenge this ideal of fixed linguistic norms. This study examines one such feature: the right-peripheral duplication of the subject pronoun je with its tonic counterpart moi, a recurrent but underexplored phenomenon in spoken French. The primary objective is to understand how this syntactic feature functions pragmatically and emotionally in real-life discourse. Using a corpus of movie dialogues, the analysis shows that duplication plays a role in managing conversational flow, expressing personal stance, and enabling self-repair. Through a multidisciplinary lens that draws from sociolinguistics, pragmatics, and applied linguistics, the study argues that such variation enriches the expressive potential of French and complicates the rigid divide between written norms and spoken practice. It also suggests that incorporating these features into language pedagogy can support a more inclusive, realistic understanding of French as a living language.

Sémantique des cadres et phraséotraduction : fondements théoriques et implications pratiques

Faycal Agzoum, Brahim Oumeraouch — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

Notre langage ne se limite pas à des associations de mots à combinatoire libre renvoyant à une énonciation littérale, mais abrite également des constructions indécomposables ayant plus de fixité et de cohésion. Dans ce dernier cas, nous parlons d’unités phraséologiques (UP), qui représentent un cas particulier de langage non littéral où les dimensions linguistiques et extralinguistiques se couplent harmonieusement. Connue traditionnellement sous le nom d’expressions figées, cette catégorie de construction présente des défis pour la traduction automatique. Notre étude, axée sur une approche multidimensionnelle de la phraséotraduction, met en lumière les processus cognitifs et les structures conceptuelles qui régissent l’opération de traduction, en utilisant notamment le modèle de la sémantique des cadres de Fillmore. Cette analyse se veut une exploration des aspects linguistiques et extralinguistiques des unités phraséologiques, ainsi qu’une révision actualisée de la classification des domaines phraséologiques. L’application du modèle de la sémantique des cadres, ancré dans la Sémantique Cognitive, vise à développer une phraséotraduction spécialisée pour relever les défis liés à la traduction automatique des unités phraséologiques. Cette approche, fondée principalement sur des cadres conceptuels qui régissent les réalisations lexicales, représente une avancée significative dans la compréhension et la traduction de ces constructions linguistiques lexicalisées. Toutefois, sa mise en œuvre exige un travail minutieux de définition des cadres conceptuels et d’annotation des contextes, afin de garantir une traduction précise et adaptée aux évolutions sociales et linguistiques.

Role repertoire of the family discourse participants in a situation of frank communication: symmetric and asymmetric relations

Oksana Brovkina, Svitlana Baranova — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

The article deals with the communicative situation of frank communication in the English family discourse from the point of view of the role repertoire of its participants. The role repertoire and addresser-addressee configuration of interactants of the English family discourse “HUSBAND-WIFE” affects the choice of communicative strategies and tactics, and the classification of roles is considered from the standpoint of symmetric/asymmetric relations of the speakers. The tactics of self-approval, overloading the perceiver with information, playing on feelings, self-expression, and the use of flattery embody the strategy of frankness. The family communication is studied on the material of the English-language discourse, which is represented by works of fiction, with the involvement of general scientific, structural-semantic, pragma-semantic, discursive, and quantitative methods. The proposed algorithm for analysing the family discourse is a complex of four stages. At the first stage, we identify the types of roles of participants regarding social relations and the context of works of fiction; at the second stage, we define the characteristic strategies and tactics of the family communication; at the third stage, we examine the structural-semantic and communicative-pragmatic means of implementing strategies and tactics; and the fourth stage is dedicated to establishing the peculiarities of speech influence implementation in situations of family communication.

Latvian specialised printed lexicographic resources of legal terms: historical, terminological, and user-friendliness perspectives

Jānis Veckrācis — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

Though the first LSP texts of ten and more pages were produced – in the form of German–Latvian translations – in the 18th century, but the first major legal translations appeared in the early 19th century, the initial terminological endeavours and thus first collections of (potential) legal terms refer to the second half of the 19th century. The first Latvian specialized lexicographic resources of legal terms were produced in early 20^th century. The aim of this article is to provide, from an analytic perspective, a historical overview of Latvian specialised printed lexicographic resources of legal terms, paying special attention to the aspects of consistency and quality in terms of their terminological and lexicographic features and correspondence to the needs of potential users. To achieve the goal of this study, the paper provides, by applying the methods of qualitative research, a comparative and contrastive analytical insight into the macrostructural and microstructural features of the main Latvian specialised printed dictionaries of legal terms – the lexicographic publications selected for this paper comprise eighteen bilingual or multilingual dictionaries and glossaries of legal terms. The quality of these terminological resources with regard to their lexicographic features and needs of potential users is in most cases compromised by macro- and microstructural inconsistencies and other shortcomings. Another important issue is the limited amount of terms – most of the editions may be regarded as small-sized compilations of legal terms.

Kalbų konkurencijos atspindžiai Dieveniškių apylinkių kalbiniame kraštovaizdyje XX a. pr. – XXI a. pr.: antkapinių užrašų kiekybinis tyrimas

Aidas Gudaitis — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

XIX a. pab. – XX a. pr. vykusi intensyvi etnolingvistinė Pietryčių Lietuvos gyventojų kaita labiausiai paveikė rytinius lietuvių kalbos arealo paribius. Pasak kai kurių autorių, praradusios kontinuumą su pagrindiniu lietuvių kalbos masyvu, galutinai išnyko dauguma lietuvių kalbinių salų (Gaučas, 1993; Zinkevičius, 2008). Remiantis XIX a. pab. – XX a. pr. šaltiniais (Anonim, 1898; Rozwadowski, 1901) ir 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, per 130 metų lietuviškai kalbančiųjų skaičius paskutinėje iš salų – Dieveniškių krašte – sumažėjo daugiau nei 13 kartų (nuo 7 108 iki 512), ir apie 2021 m. lietuviakalbiai tesudarė tik 24 proc. vietos gyventojų.

Kiekybinis Dieveniškių antkapių užrašų (iš viso ištirta 4 367 antkapinių užrašų) tyrimas leido statistiškai įvertinti per pastarąjį šimtmetį vykusią lietuvių ir slavų kalbų sąveiką ir parodyti jos įtaką kalbinei kaitai.

Išanalizuoti duomenys rodo, kad tiriamoje vietovėje dominuoja užrašai lenkų kalba, kurie sudaro 69 proc. visų užrašų. Tačiau užrašų lietuvių kalba nuolat daugėjo: nuo mažiau nei 13 proc. iki 1940 m. iki daugiau nei 37 proc. per pastarąjį dešimtmetį.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Dieveniškių apylinkėse rašytinės lietuvių kalbos prestižas didėja. Šis procesas ypač sustiprėjo po 1990 m., atkūrus Lietuvos valstybę. Kultūrinę ir kalbinę gyventojų kaitą galimai lemia valstybinės kalbos statuso stiprėjimas regione.

Naujų lietuvių kalbos anotuotų tekstynų rengimas: sandaros aspektai

Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonienė — Wed, 23 Jul 2025 00:00:00 +0300

Iki šiol parengti lietuvių kalbos gramatiškai anotuotų tekstynų ištekliai (morfologiškai anotuotas tekstynas MATAS, sintaksiškai anotuotas tekstynas ALKSNIS) yra nepakankamo dydžio atsižvelgiant į augančius lietuvių kalbos kompiuterizavimo poreikius. Todėl ES NextGenerationEU projekte „Morfologiškai ir sintaksiškai anotuotų tekstynų modeliai apmokymui (auksiniai standartai)“ yra rengiami du nauji tekstynai pagal tarptautinį Universal Dependencies (UD) standartą. Nauji tekstynai reprezentuos rašytinės lietuvių kalbos atmainą, todėl numatyta, kad juose, kaip ir „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ ar kituose anotuotuose tekstynuose, bus keturios dalys su tekstais iš grožinės, negrožinės (mokslinės), administracinės literatūros ir straipsniai iš internetinės periodikos.

Pristačius anotuotus tekstynus MATĄ ir ALKSNĮ, tarptautinio projekto UD kitų kalbų tekstynus, šiame straipsnyje aptariami naujų rengiamų anotuotų tekstynų sandaros aspektai: pirma, aprašoma planuojama tekstynų sandara ir proporcijos, antra, diskutuojamas pirminiam tekstyno automatinės analizės etapui svarbus klausimas – tekstyno skaidymas tekstyno vienetais (TV) (angl. tokenization) ir TV (angl. token) samprata. Nors tiek lietuvių, tiek kai kurių kitų kalbų tekstynų dydis gali būti nurodomas žodžiais, vis dėlto dažniausiai tekstynų dydis matuojamas TV, nes tekstynams aktualūs vienetai yra ne tik žodžiai, bet ir kiti elementai (skyrybos ženklai, skaitmenys, trumpiniai, simboliai). Kadangi TV samprata gali skirtis priklausomai nuo kalbos, tyrėjų sprendimo, svarbu, kad konkrečios kalbos automatinės analizės įrankyne būtų aprašyta, kokios TV skaidymo strategijos buvo laikomasi. Šiame straipsnyje paaiškiname, ką laikome TV, kaip traktuojami nevienareikšmiai skaidymo TV atvejai.